Ką pirkti – planšetinį kompiuterį ar nešiojamą kompiuterį

Planšetiniai kompiuteriai tapo gana populiarūs dėl to, kad jie patogūs, juos lengva naudoti, jie turi plataus spektro funkcijas. Daugeliu atvejų geriausi planšetiniai kompiuteriai gali beveik pilnai pakeisti nešiojamąjį kompiuterį, ypač tai aktualu keliaujantiems. Tačiau ar planšetinis kompiuteris iš tiesų yra geresnis pasirinkimas nei tradicinis nešiojamas kompiuteris? Galų gale, nešiojamieji kompiuteriai taip pat gali būti labai lengvi, jie gali atlikti daug platesnį užduočių spektrą. 

Įvesties metodas

Akivaizdžiausias skirtumas tarp planšetinio kompiuterio ir nešiojamojo kompiuterio yra klaviatūra. Planšetiniai kompiuteriai priklauso tik nuo jutiklinio ekrano sąsajos. Tai nesukelia problemų, kai norint naršyti po programą reikia žymėti, vilkti ar bakstelti ekraną. Nesklandumai kyla, kai reikia įvesti tekstą į programą, pavyzdžiui, parašyti el. laišką ar dokumentą. Kadangi planšetiniai kompiuteriai neturi klaviatūros, vartotojai privalo įvesti virtualias klaviatūras, kurių išdėstymas ir dizainas skiriasi. Daugelis žmonių negali naudotis virtualia klaviatūra taip greitai ar tiksliai. Dizainas „du viename“, turintis nuimamą planšetinio kompiuterio klaviatūrą, gali pagerinti teksto rašymo galimybes, tačiau dėl mažesnio dydžio ir labiau ribojančio dizaino tai neatstoja tikros klaviatūros. 

Išvada: nešiojamieji kompiuteriai skirti tiems, kurie daug rašo, planšetiniai kompiuteriai – tiems, kurie atlieka daugiau taškų sąveikos. 

Dydis

Tai turbūt didžiausia priežastis, kodėl verta naudotis planšetiniu kompiuteriu, o ne nešiojamuoju kompiuteriu. Planšetinio kompiuterio dydis – mažas popierinis padėklas, sveriantis mažiau nei du svarus. Daugelis nešiojamųjų kompiuterių yra daug didesni ir sunkesni. Net vienas mažiausių nešiojamųjų kompiuterių, Apple MacBook Air 11, sveria šiek tiek daugiau nei du svarus ir turi didesnį profilį nei daugelis planšetinių kompiuterių. Pagrindinė to priežastis yra klaviatūra ir valdymo blokas. Pridėkite galingesnių komponentų, kuriems reikalingas papildomas aušinimas ir galia, ir jie taps dar didesni. Dėl šios priežasties daug lengviau nešiotis planšetinį kompiuterį nei nešiojamąjį kompiuterį, ypač jei jūs dažnai keliaujate.

Baterijos tarnavimo laikas

Planšetiniai kompiuteriai yra skirti efektyvumui, nes jų aparatinės įrangos komponentai reikalauja mažai energijos. Tiesą sakant, didžiąją dalį planšetinio kompiuterio interjero dalį užima baterija. Palyginimui, nešiojamieji kompiuteriai naudoja galingesnę aparatinę įrangą. Baterija nešiojamuose kompiuteriuose sudaro nedidelę procentinę dalį, lyginant su kitomis vidinėmis kompiuterio dalimis. Taigi, net jei nešiojamo kompiuterio akumuliatorius yra didesnės talpos, jis neveikia taip ilgai, kaip planšetinis kompiuteris. Šiuo metu daugelis planšetinių kompiuterių neišsikraudami gali veikti iki dešimt valandų. Vidutinis nešiojamas kompiuteris veiktų tik maždaug keturias – penkias valandas, tačiau daug naujesnių nešiojamųjų kompiuterių jau veikia aštuonias valandas, t. y., panašiai, kaip planšetiniai kompiuteriai. Tai reiškia, kad planšetinius kompiuterius galima naudoti visą dieną. Visą dieną naudotis nešiojamuoju kompiuteriu galima tik turint kai kuriuos naujesnius modelius. 

Saugojimo talpa

Siekiant sumažinti planšetinių kompiuterių dydį ir kainą, programoms ir duomenims saugoti buvo pasitelkta naujasis kietojo kūno talpykla. Nors šie įrenginiai turi greitesnę prieigą ir sunaudoja mažai energijos, vis dėlto jie turi vieną trūkumą, kai kalbama apie failų saugojimą. Daugelio planšetinių kompiuterių konfigūracija leidžia saugoti nuo 16 iki 128 gigabaitų. Palyginimui, daugumoje nešiojamųjų kompiuterių visa dar naudojamas tradicinis kietasis diskas, kuriame telpa daug daugiau. Vidutinės kainos nešiojamasis kompiuteris turi 500 GB kietąjį diską. Tačiau tai ilgai nesitęs, nes kai kuriuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose taip pat jau yra įdiegti kietojo kūno diskai, o talpa siekia tik iki 64 GB.

Be to, nešiojamuosiuose kompiuteriuose yra tokių dalykų kaip USB lizdas, kurie leidžia lengvai pridėti išorinę atmintį. Kai kuriuose planšetiniuose kompiuteriuose papildomos vietos galima gauti per microSD kortelių lizdus.  

Veikimas

Kadangi daugumoje planšetinių kompiuterių yra mažai energijos naudojantys procesoriai, atliekant skaičiavimo užduotis geriau rinktis nešiojamąjį kompiuterį. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kaip bus naudojamas nešiojamasis ar planšetinis kompiuteris. Atliekant tokias užduotis kaip el. laiško rašymas, naršymas žiniatinklyje, vaizdo įrašų ar garso įrašų atkūrimas, abu įrenginiai veiks vienodai gerai, nė vienas nereikalaus didelio našumo. Atliekant sudėtingesnes užduotis, situacija gali keistis. Daugybės užduočių atlikimui vienu metu, grafikos darbams dažniausiai geriau tinka nešiojamasis kompiuteris, tačiau ne visada. Tarkime, reikia redaguoti vaizdo įrašą. Tikriausiai manoma, kad nešiojamasis kompiuteris šiai užduočiai tiks labiau, tačiau kai kurie aukščiausios klasės planšetiniai kompiuteriai, turintys specializuotą įrangą, gali pralenkti nešiojamuosius kompiuterius. Tačiau žinokite, kai kurie planšetiniai kompiuteriai, tokie kaip iPad Pro gali kainuoti tiek pat, kiek geras nešiojamas kompiuteris. Skirtumas tas, kad nešiojamasis kompiuteris turi daugiau įvairių galimybių.

Programinė įranga

Programinė įranga, veikianti nešiojamajame ar planšetiniame kompiuteryje, gali labai skirtis. Jei planšetiniame kompiuteryje veikia Windows, teoriškai jis gali paleisti tą pačią programinę įrangą kaip ir nešiojamasis kompiuteris, tačiau veiks lėčiau. Yra kelios išimtys, pavyzdžiui, Microsoft Surface Pro. Kitos dvi pagrindinės planšetinių kompiuterių platformos šiuo metu yra Android ir iOS. Abiem reikia programų, būdingų tam tikrai operacinei sistemai. Kiekviena turi daug programų ir su abiem sistemomis galima atlikti didžiąją dalį pagrindinių užduočių, kurias gali atlikti ir nešiojamasis kompiuteris. Problema yra ta, kad planšetiniams kompiuteriams trūksta įvesties įrenginių, o aparatinės įrangos našumo apribojimai reiškia, kad kai kurių sudėtingesnių funkcijų, kurias teikia atitinkamos nešiojamųjų kompiuterių klasės programos, gali tekti atsisakyti. 

Kaina

Rinkoje planšetinius kompiuterius galima skirstyti trimis pakopomis. Didžioji dalis planšetinių kompiuterių yra biudžetinių modelių, jų kaina nesiekia 100 JAV dolerių, kai kurie jų tinka tik paprastoms užduotims atlikti. Vidurinėje pakopoje esančių įrenginių kaina siekia maždaug nuo 200 iki 400 JAV dolerių, tokie planšetiniai kompiuteriai dauguma užduočių atlieka puikiai. Tokie planšetiniai kompiuteriai kainuoja pigiau nei dauguma biudžetinio modelio nešiojamųjų kompiuterių, kurių kaina prasideda nuo 400 JAV dolerių. Aukščiausio lygio planšetinių kompiuterių kainos prasideda nuo 500 JAV dolerių, o kartais viršija ir 1000 JAV dolerių. Tokie planšetiniai kompiuteriai našūs, tačiau atsilieka nuo nešiojamųjų kompiuterių, kainuojančių tiek pat. Todėl akivaizdu, kad viskas priklauso nuo to, kokio lygio įrenginius lyginate.

Atskiras įrenginys

Šioje kategorijoje vaizduojama situacija, kuomet planšetinis kompiuteris būtų vienintelė kompiuterio sistema, kurią turite. Dauguma žmonių apie tai nepagalvoja, tačiau tai išties svarbu. Nešiojamasis kompiuteris yra visiškai autonominė sistema, kurią galima naudoti norint įkelti duomenis ir programas, išsaugoti atsarginę jų versiją. Iš tikrųjų planšetiniams kompiuteriams reikalinga papildoma kompiuterinė sistema arba ryšys su debesies saugykla, kad būtų galima sukurti atsarginę įrenginio kopija ar ją suaktyvinti. Šiuo atveju tai akivaizdus nešiojamo kompiuterio pranašumas. 

Išvados

Šiandien nešiojamieji kompiuteriai vis dar gali pasiūlyti didesnį lankstumą ir našumą, jei ieškote mobilios kompiuterinės sistemos. Galbūt jie ir nėra tokie lengvi kaip planšetiniai kompiuteriai, tačiau pastarieji vis dar turi iššūkių, kuriuos reikia įveikti, kad taptų pagrindiniais mobiliais kompiuteriniais įrenginiais. Greičiausiai laikui bėgant daugumą šių klausimų bus išspręsti.